- pramūga
- ×pramūgà (l. framuga) sf. (2) 1. Rk padaryta įduba krosnies sienoje ar kaktoje: Neberandu pramū̃goj degtukų, jau kas išėmė Vžns. 2. Rk duobė kelyje: Dabar bjaurūs keliai, baisiausios pramū̃gos Kp. 3. tarpas tarp ko nors: Inlindo pramū̃gon ir sėdi Km. Šitos pramū̃gos neužkraukit šienu, be nebepreisma prie dobilų Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.